draugininkas

drauginiñkas (-inỹkas), -ė smob. (2) [K], A.Baran, draũgininkas (1) Slm 1. draugės žmogus: Drauginiñkas, kurs vienas nestovi, eina į draugę, ieško mergos draugės ir žanyjas J. Toks drauginiñkas, kur jis išbus taip ilgai vienas! J.Jabl. 2. dalininkas, bendrininkas: Aš būsiu tavo kelionės draugininkas Skv1Moz33,12. Dvasia šventoji deivystės drauginykė Mž325. Visų darbų dieviškųjų drauginykė yra MT30. Padaryti draugininkais didžių nuopelnų brš. 3. šeimos, šeimynos narys: Blogas drauginỹkas, kad tep daro Drsk. Kokis iš jo drauginỹkas – tik peklą innešdo (šeimą ardo) Arm. Katrei šiurpas perėjo per kailį, nusiminė pamačiusi, kokius draugininkus įgijo ligi grabo lentos Žem. 4. draugijos, organizacijos narys: Teisingumas draugijos dėl savo draugininkų ir meilė artimo ... spiria kiekvieną žmogų prisiglausti prie mokslo A1884,36. Primename lietuviams rygiečiams, ne tiktai esantiems „Žvaigždės“ draugininkams, bet ir būsimiems Vaižg. 5. SD371 draugas, bičiulis: Mano naujas draugininkas buvo stambus žaliūkas I. Jok, teisus ginklo draugininke! I. Ir tu negalėjai susimilt ant drauginyko tavo SE230. Girtuoklis, surinkęs sau lygius drauginykus, du auksinu pragėrė Rp. Danielis ir jo drauginykai SPI213. Prašyk draũginykų talkon Jon.